suvailokuoti

×suvailokúoti tr. suvelti: Kitas mokėjo labai gražiai sukirst [pradalgį], o kitas tai tik suvailokúoja, ir sunku sugriebt Graž. | refl.: Tos mano pirštinės jau baigia susivailokúot Sdb. \ vailokuoti; suvailokuoti